pabalkis

×pabálkis sm. (1), pabalkỹs (3^b), pãbalkis (1) žr. pabalkė: 1. Ir pradėjo krėsti visas kertes, pabalkius, stalčius rš. Pakišk po pãbalkiu Ms. Pãbalkius užtinkuok, tai dulkių nebus Vlk. Švęstų ir nešvęstų žolių bei žolynų buvo pilni pabalkiai Vaižg. 2. Duod alus į pabálkį – pūkš, pūkš Šts. Pakabink lentikę į pabálkį ir ant tos sudėk sūrius, tai katės, pelės neprigaus J. Į pãbalkį pakabino i kojas svilino [plėšikai] Pvn. Žvairos akys pabalkiais žvalgytis LTR(Trg). ( Žmonės prigėrę eit pabalkiais, pasieniais Varn.